VitraHaus / Herzog & de Meuron

­

­

­

Tam, kas bent šiek tiek domisi architektūra ar dizainu, vardo Vitra pristatinėti, turbūt, ir nereikia. O jei kada keliavote po Europą, ieškodami įdomios architektūros, tai šios gamyklos tikrai netūrėjote aplenkti. Su metais Vitra teritorija tapo architektūros muziejumi, kuriame yra Frank Ghery, Zaha Hadid, Alvaro Siza, Tadao Ando, Jean Pruvé, Nicholas Grimshaw, Buckminster Fuller ir SANAA (vyksta statybos) darbų. Paskutinis komplekso papildymas yra VitraHaus pastatas – eilė vienas ant kito sukrautų namų su nuožulniais stogais, autoriai Herzog & de Meuron. Kadangi Vitra teritorijoje nėra vidinės erdvės savų darbų eksponavimui, Bazelyje įsikūrę architektai gavo užsakymą sukurti VitraHaus. Jos išsiskirianti lokacija ir įspūdinga išvaizda ne tik sustiprina Vitra architektūros ansamblį, bet ir tampa jos simboliu. Pastatas stovi teritorijos šiaurinėje pusėje ir sujungia du kitus pastatus: Vitra dizaino muziejų (sukurtas Frank Gehry 1989 m.) ir Konferencijų paviljoną (sukurtą Tadao Ando 1993 m.). Didelis sklypo plotas leido naująją struktūrą statyti atokiu atstumu nuo Vitra Dizaino muziejaus ir kito pastato, taip suteikiant erdvės vaismedžių sodui priešais pastatą.

VitraHaus koncepcija apjungia dvi Herzog & de Meuron kūryboje besikartojančias temas: archetipinio namo ir vienas ant kito komponuojamų masių temas. Dėl vidinių erdvių proporcijų ir dimensijų ekspozicijų salės primena gyvenamąsias erdves. Individualūs „namai“, kuriems būdingos parodų erdvių sąvybės, yra suvokiami kaip abstraktūs elementai. Dvylika namų sudėlioti vienas ant kito sudaro penkis aukštus ir kai kuriose vietose siekia net 15 metrų aukštį. Tai yra trijų dimensijų ansamblis, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg chaotiškai sudėlioti krūva namų, tačiau taip nėra. Medžio anglies tinko spalva suvienija struktūrą ir sujungia su aplinkiniu landšaftu. VitraHaus – tarsi mažas vertikaliai išdėstytas miestas – funkcionuoja kaip Vitra teritorijos prieangis. Medinių lentų grindys apsprendžia atvirą centrinę erdvę, aplink kurią išsidėstę penki pastatai: konferencijų, parodų ir parduotuvių konglomeratas, fojė su priimamuoju, rūbinė bei kavinė su lauko terasa. Probleminė situacija planuojant vidines erdves kyla ne vien iš kampinio individualių namų susijungimo, bet ir iš antros geometrinės koncepcijos integracijos. Visi laiptai yra statomi į besiplečiančią, besisukančią organinę struktūrą, kuri tarsi išgraužia sau kelią per įvairius pastato lygius. Interjero apdaila yra balta – taip pirmenyęė suteikiant baldų ekspozicijai.

57 metrų ilgio, 54 metrų pločio ir 21 metro aukščio VitraHaus iškyla virš kitų Vitra teritorijos pastatų. Buvo siekiama nesukurti horizontalaus pastato, įprasto gamybos objektams, o norėta vertikaliai orientuotos struktūros, kuri leistų apžvelgti aplinkinį landšaftą ir susipažinti su Namų kolekcija.

VitraHaus naktinis vaizdas skiriasi nuo to, kurį matome diena, nes vakarais, perspektyva tampa atvirkščia. Dieną, stebėtojas žiūri iš VitraHaus į landšaftą, o sutemus apšviestas interjeras pulsuoja iš vidaus į išorę ir jo fizinė struktūra tarsi išsisklaido. Šį kartą nesiūlome aplankyti jokių internetinių svetainių, nes Vitra reikia apžiūrėti TIK gyvai.